Algimantui Baltakiui – 85 metai

Bibliotekoje veikia literatūrinė paroda „Algimantui Baltakiui – 85 metai“

 ALGIMANTO BALTAKIO BIOGRAFIJA

Iš kairės:
 A. Baltakis. 1952 m.
 A. Baltakis su žmona Sigita. 1953 m.
 (Iš A. Baltakio skolintų nuotraukų)  

Senelis Antanas Zaranka – pedagogas, pirmasis Leliūnų mokyklos mokytojas. Tėvai: Jurgis Baltakis – vargonininkas ir Zofija Zarankaitė-Baltakienė – darbininkė. Augo septynių vaikų šeimoje su 4 broliais ir 2 seserimis. Dėdė (motinos brolis) Juozas Zaranka – mokslininkas, Bogotos (Kolumbija) universiteto profesorius.

Vaikystę praleido Leliūnuose, 1933–1937 m. – Strazdiškyje (Anykščių r.), o nuo 1937 m., tėvams persikėlus, augo Kaune.

1949 m. aukso medaliu baigė Kauno 4-ąją berniukų gimnaziją. 1949–1954 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete, įgijo filologinį išsilavinimą. Studijuodamas 1953–1954 m. jis buvo Vilniaus jaunųjų rašytojų sekcijos pirmininkas, redagavo almanachą „Jaunieji“ (7 ir 8 knygas).

1952–1956 m. A. Baltakis dirbo žurnalo „Tarybinė moteris“ literatūros darbuotoju, skyriaus vedėju, atsakinguoju sekretoriumi.

Nuo 1956 m. jis dirbo „Pergalės“ žurnalo redakcijoje, 1956–1957 m. buvo Kritikos skyriaus vedėjas, 1957–1959 m. – Prozos ir poezijos skyriaus vedėjas, 1959–1964 m. – atsakingasis sekretorius.

1964–1976 m. A. Baltakis buvo „Pergalės“ žurnalo vyriausiasis redaktorius, 1978–1985 m. – vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, 1985–1990 m. – vėl vyriausiasis redaktorius.

Dabar jis yra rašytojas profesionalas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys (nuo 1955 m.) ir šios sąjungos valdybos narys (nuo 1959 m.), šios sąjungos žurnalo „Metai“ redakcinės kolegijos narys. 1958–1962 m. ir ne kartą vėliau jis buvo išrinktas Lietuvos rašytojų sąjungos Poetų sekcijos pirmininku, 1960 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos sekretorius.

A. Baltakis priklauso vadinamajai „trisdešimtųjų metų gimimo“ Lietuvos poetų kartai, kuri, nepaisant daugelyje jos knygų, ypač ankstyvųjų, esančių socialistinio realizmo topų, atgaivino pokario metais nuskurdintą lietuvių poeziją.

Literatūros kritikas V. Sventickas, apibūdindamas poeto kūrybinę biografiją, rašė: …Universali asmenybė. Ir vientisa. Pajutęs, kad vienas kelias slysta iš po kojų, poetas suko kitu… Pirmaisiais poeto kūrybos metais tai buvo puolimo pozicija, akademinėje mūsų literatūros istorijoje pavadinta nauju poezijos pakilimu… Prieš bekonfliktiškumą, šaltą retoriką, prieš oficialumo kaukę, uždėtą naujų laikų žmogui, pakilo stiprus poetų būrys – E. Mieželaitis, P. Širvys, J. Marcinkevičius… A. Baltakis ėjo jų gretose… (Baltakis A. Rinktiniai raštai: [V. Sventicko įžanginis straipsnis]. Vilnius, 1983, t. 1, p. 3–4).

 Dar prieš 30 metų pats A. Baltakis trumpai savo kūrybinį kelią apibūdino taip: Savo „krikštatėviais“ laikau S. Nėrį ir A. Miškinį: jaunystės metais šie du poetai man darė didžiausią poveikį ir labiausiai… kliudė. „Sutvirtinimo sakramentą“ man suteikė E. Mieželaitis, pradėdamas savotišką mūsų lyrikos renesansą… O brangu jaunystės metų kūryboje tai, kad aš tada buvau kupinas gražių vilčių, kurių, deja, tik menka dalis išsipildė. Niekados neužmiršiu, su kokiu užsidegimu ir džiaugsmu rašiau „Velnio tiltą“ medinio namo mansardoje, pasidėjęs ant kelių fanerinį lagaminą… (Literatūros panorama. Vilnius, 1980, p. 119).

A. Baltakis yra pripažintas ir vertinamas rašytojas. 1966 m. jis apdovanotas LTSR valstybine premija, tų pačių metų Poezijos pavasario laureatas, 1981 m. už poezijos vertimus į lietuvių kalbą apdovanotas Poezijos pavasario geriausio metų vertėjo prizu. Taip pat buvo apdovanotas Lietuvos autorių teisų gynimo asociacijos agentūros nominacija už dainų tekstus (2003), tarptautine T. Ševčenkos fondo premija už ukrainiečių poezijos vertimus į lietuvių kalbą (2004), ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžiumi (2005), Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2005). 

    

Iš kairės:
A. Baltakio mama Zofija Baltakienė. Kaunas, 1982 m.
Leliūnų buvusi pradžios mokykla.
A. Baltakio žmona Sigita.
(O. Pajedaitės nuotr.)

 Kūryba

Kūrinius pradėjo spausdinti 1952 m. Ankstyvieji eilėraščiai lyriniai, grindžiami liaudies dainos, romanso stilizacija; juose žymus ideologizavimas. Vėlesnėje kūryboje vyrauja buitinio tipo eilėraščiai, šnekamosios kalbos intonacijos.

Vienas geriausių A. Baltakio poezijos rinkinių – „Strazdiškio elegijos“ (1979 m.), kuriame poetas bando įamžinti išnykstančio tėviškės kaimo aplinką, jo žmones, poetizuoja pirmuosius vaiko įspūdžius. Būtent iš A. Baltakio eilėraščio yra atėjęs populiarus apibūdinimas „pirmoji karta nuo žagrės“.

. Rinkinyje „Vienuolynas“ vyrauja nepriklausomybės atkūrimo laikotarpio refleksijos. Daug jo eilėraščių tapo dainomis.

Išleido literatūros kritikos knygų. Išvertė Aleksandro Bloko, Roberto Roždestvenskio, Jevgenijaus Jevtušenkos, Ojaro Vaciečio ir kt. poezijos. Jo eilėraščių rinkinių išleista latvių ir rusų kalbomis.

  •  Bibliografija
  • Lietučiui dulkiant: eilėraščiai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1955. – 131 p.
  • Velnio tiltas: eilėraščiai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1957. – 226 p.
  • Keturios stygos: eilėraščiai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1959. – 159 p.
  • Velnio tiltas: eilėraščiai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1961. – 309 p.
  • Mažosios poemos: eilėraščiai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1963. – 91 p.
  • Požeminės upės: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1967. – 283 p.
  • Keliaujantis kalnas: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1967. – 124 p.
  • Akimirkos: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1970. – 150 p.
  • Stebuklinga žolė: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1971. – 422 p.
  • Poetų cechas: pastabos apie šiuolaikinę lietuvių poeziją. – Vilnius: Vaga, 1975. – 489 p.
  • Dedikacijos: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1975. – 210 p.
  • Priemiesčio berniokas: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1976. – 187 p.
  • Upės ir tiltai: lyrikos rinktinė. – Vilnius: Vaga, 1976. – 614 p.
  • Strazdiškio elegijos: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1979. – 140 p.
  • Maratonas: lyrikos rinktinė, 1965–1979. – Vilnius: Vaga, 1980. – 399 p.
  • Rinktiniai raštai: eilėraščiai, poemos, 1947–1965. – 1 t. – Vilnius: Vaga, 1983. – 407 p.
  • Rinktiniai raštai: eilėraščiai, poemos, 1966–1982. – 2 t. – Vilnius: Vaga, 1983. – 357 p.
  • Mudviejų vakaras: meilės lyrika. – Vilnius: Vaga, 1986. – 190 p.
  • Brolių valanda: vertimų rinktinė. – Vilnius: Vaga, 1986. – 397 p.
  • Nepaklusnus šunytis: pastabos apie šiuolaikinius eilėraščius. – Vilnius: Vaga, 1989. – 278 p.
  • Kas kur gyvena: poemėlė vaikams. – Vilnius: Vyturys, 1989. – 31 p.
  • Atodūsis: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1993. – 157 p.
  • Apvirtę Grįžulo Ratai: eilėraščiai. – Kaunas: Spindulys, 1994. – 254 p.
  • Vienuolynas: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1998. – 142 p. – ISBN 9986-39-045-1
  • Mes iš Leliūnų parapijos. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2002. – ISBN 9986-39-228-4
  • Žvirblių žiemavietė: eilėraščiai. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2005. – 151 p.: iliustr. – ISBN 9986-39-367-1
  • Pusryčiai dviese: meilės lyrika. – Vilnius: Vaga, 2005. – 197 p.: iliustr. – ISBN 5-415-01785-2
  • Poezija / Mokinio skaitiniai. – Vilnius: Žaltvykslė, 2006. – 146 p. – ISBN 9986-06-189-X
  • Algimantas Baltakis: penkiasdešimt eilėraščių. – Kaunas: Naujasis lankas: Kauno meno kūrėjų asociacija, 2007. – 71 p. – Poezijos pavasario laureatų bibliotekėlė, kn. 1. – ISBN 978-9955-03-429-2
  • Gimiau pačiu laiku: iš dienoraščių, 1960–1997. – Vilnius: Tyto alba, 2008. – 411 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-16-605-4
  • Antakalnio vigilijos: lyrikos rinktinė, 1980–2010. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2010. – 215 p. – ISBN 978-
  • Vabaliukų balius: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1972. – 31 p.

  • Duona ir debesys: eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1973. – 151 p.9986-39-626-0

  •  Įvertinimas
  • 1966 m. „Poezijos pavasario“ laureatas
  • 1966 m. LSSR valstybinė premija

  • 1967 m. Komjaunimo respublikinė premija už knygą „Keliaujantis kalnas“

  • 1974 m. Salomėjos Nėries kolūkio prizas „Už geriausią metų eilėraštį kaimo tema“

  • 1976 m. LSSR nusipelnęs meno veikėjas

  • 1986 m. LSSR liaudies poetas

  • 1993 m. Kembridžo tarptautinis biografijų centras suteikė XX a. kultūros pasižymėjusio žmogaus garbės vardą

  • 2002 m. Literatūrinė „Varpų“ premija

  • 2004 m. tarptautinė T. Ševčenkos fondo premija už ukrainiečių poezijos vertimus į lietuvių kalbą

  • 2005 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija

  • 2005 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius [6][7]