Sausio 13d.-Laisvės gynėjų diena


Laisvė – pirmasis ir tikrasis žmogaus ir visos tautos laimės ir gerovės šaltinis. Daugelis karų, nesutarimų, ginčų kildavo ir tebekyla būtent dėl noro apriboti ar visiškai panaikinti laisvę. Viena didžiausių bausmių žmogui – laisvės atėmimas, nes, prarasdamas laisvę, asmuo tarsi netenka ir savo galių, savo balso, savojo „aš“. Netekti laisvės – netekti galimybės augti ir tobulėti. Vergija ne tik žemina tautos vardą, bet menkina jos valią ir dvasią. Lietuvių tautos laisvė išpirkta tauriausių Lietuvos žemės vaikų gyvybėmis. Mes šiandien lenkiame prieš juos galvas ir, gėrėdamiesi jų žygiais, visam pasauliui skelbiame: niekada nebevergausime ir visomis jėgomis ginsime Tėvynės laisvę.

Tikrąjį lietuvių tautos ryžtą ir pasiaukojimą parodė 1991 m. Sausio 13-osios įvykiai. Jie pareikalavo nemažai aukų: apie 700 žmonių buvo sužeisti, 14 žuvo. Apie žmonių drąsą tomis dienomis galėjai išgirsti iš pačių dalyvių, spaudos, kitų informacijos priemonių. Tačiau laikas bėga; nugrimzta į užmarštį kraupūs vaizdai, apgyja dvasinės ir fizinės žaizdos, iš gyvenimo pasitraukia kai kurie įvykių dalyviai, o kiti prisiminimus atgaivina nenoriai. Šiandien prirašyta daug straipsnių, išleista nemažai knygų, kuriose politikai, istorikai, politologai nagrinėja faktinę medžiagą, pateikia situacijos, įvykių, politikų ir visuomenės vaidmens įvertinimą. Mūsų tikslas – užfiksuoti gyvąją atmintį, parodyti jaunajai kartai, kad žmonės, kurie dalyvavo Sausio 13-osios įvykiuose, gyvena šalia ir yra mūsų seneliai, tėvai, artimieji. Visi privalome siekti išsaugoti nors dalelę autentiškų prisiminimų. „Vėliavą ne taip sunku iškelti, kaip sunku per kasdienybę nešti“ (Just. Marcinkevičius).

Lietuvos radijo ir televizijos centras okupacijos metu

Visame pasaulyje galioja taisyklė, kad ištikus nelaimei laivo radistas iki paskutinės minutės pasilieka savo darbo vietoje ir siunčia SOS signalus. Lietuvos radistai nepaisydami mirtino pavojaus nepriekaištingai atliko savo pareigą Tėvynei. Jie žinojo – jei nenutils radijas, Lietuva nebus atskirta nuo pasaulio. Lietuvos radijo ir televizijos centro darbuotojų pastangų ir sumanumo dėka, net ir užėmus TV bokštą, Vilniuje galima buvo matyti Nepriklausomos Lietuvos televiziją ir visą parą girdėti radijo programą. Lietuvos žmonės tomis dienomis nesiskyrė su radijo imtuvais. Namuose, darbe, gatvėje, parduotuvėje – visur klausėsi žinių. Jos buvo ne mažiau reikalingos už kasdieninę duoną, kad Nepriklausoma Lietuva išgyventų.

LRT darbuotojai pranešinėjo apie vis didėjantį pavojų Vilniaus televizijai ir nurodinėjo, kad Kaunas būtų pasirengęs perimti iš Vilniaus TV stoties transliacijas, jei Vilniaus stotis būtų užimta kariškių ir negalėtų transliuoti laidų.

Daugelis Lietuvos radijo ir televizijos centro darbuotojų yra apdovanoti Sausio 13-osios medaliais. Jie nelaiko savęs didvyriais, o mano, kad tai daryti buvo jų pareiga. Net ir po dešimties metų dauguma jų nelinkę dalytis siaubingais prisiminimais.

 

Sausio 13-osios atminimo medalis

Sausio 13-osios atminimo medalis įsteigtas 1991 metų sausio 13 dienai atminti ir skiriamas pagerbti Lietuvos bei užsienio valstybių piliečiams, pasižymėjusiems ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę 1991 m. sausio-rugsėjo mėnesiais.
Sausio 13-osios atminimo medalis – pirmasis atkurtoje Lietuvos valstybėje naujai įsteigtas apdovanojimas. Tai kartu ir pats masiškiausias Lietuvos Respublikos apdovanojimas. Per devynerius metus juo pagerbti apie 3 tūkstančiai Lietuvos bei užsienio piliečių.
Už tvirtą poziciją Lietuvos atžvilgiu, parodytą 1991 metais, medalis įteiktas ir pirmajam Rusijos Prezidentui Borisui Jelcinui. Juo apdovanoti ir kiti Lietuvos nepriklausomybei pritarę bei konkrečiais veiksmais ją parėmę užsienio šalių politiniai veikėjai.
Medalio projekto autorius – skulptorius L. Pivoriūnas. Medalis gaminamas TŪB „Gurtana“. Kaspinas buvo gaminamas Lietuvos tekstilės institute, dabar – Danijoje. „Sausio 13-osios naktis liko šviesesnė už dieną, bent jau tiems, kurie tada budėjo ir veikė, kurie bėgo ne tolyn nuo mirties pavojaus, o artyn prie jo …“ (Vytautas Landsbergis).

Sausio 13-osios įvykiai

Vilniaus TV bokštas mena kruvinus 1991 m. sausio 13-osios nakties įvykius, kurių metu žuvo 12 žmonių: Loreta  Asanavičiūtė, Virginijus Druskis, Darius Gerbutavičius, Rolandas Jankauskas, Rimantas Juknevičius, Algimantas Petras Kavoliukas, Vidas Maciulevičius, Titas Masiulis, Apolinaras Juozas Povilaitis, Ignas Šimulionis, Vytautas Vaitkus, Vytautas Koncevičius (Vytautas tragišką 1991 m. sausio 13-osios naktį saugojo TV bokšto vartus ir buvo sužeistas, nuo sužeidimų 1991 m. vasario mėn. mirė). Tris bokšto gynėjus (L.Asanavičiūtę, R.Jankauską ir A.Kavoliuką) suvažinėjo tankai, kiti gynėjai mirė nuo įvairių šautinių sužeidimų.
 Gynėjų žuvimo vietos pažymėtos granito obeliskais. Šalia pasodinti medžiai – ten, kur krito vyrai, auga ąžuoliukai, o L.Asanavičiūtės žūties vietoje auga liepaitė.
Kasmet sausio 12 d. Telecentro darbuotojų procesija apeina tragiškų įvykių vietas, gynėjų žuvimo vietose padeda gėlių ir uždega žvakes. Tą dieną prie TV bokšto susirenka daugybė žmonių, kad pagerbtų žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą. Uždegamas didžiulis atminimo laužas, skaitomos eilės, skamba muzika.
Nuo 1992 m. pirmajame TV bokšto aukšte veikia ekspozicija Sausio 13-osios aukoms atminti.

Telecentro iniciatyva ir lėšomis prie TV bokšto pastatytas monumentas  Lietuvos laisvės gynėjams atminti. Paminklas buvo atidengtas ir pristatytas visuomenei 2005 m. birželio 15 d. Rankas į dangų pakėlusi moteris stovi ant didžiulio varpo. Stilizuota figūra šiek tiek pakilusi virš žemės, ji sukurta pagal laisvės statulų kanonus. Didžiulio varpo (skersmuo – 2,5 m) apačioje iškalti Lietuvos himno žodžiai. Varpas skamba prieš mišias ir kviečia žmones, jis yra kaip šauksmas, kaip nepriklausomybės simbolis. Bronzinę 8 m aukščio  skulptūrą „Aukojimas“ sukūrė skulptorius Darius Bražiūnas ir architektas Artūras Asauskas.

Minint Lietuvos Laisvės gynėjų dienos 20-ąsias metines, prie Vilniaus TV bokšto  buvo pastatyta palydovinio ryšio antena „Nera“, kurią 1991 m. mūsų šaliai padovanojo Norvegijos telekomas. Ši antena sovietų agresijos metu buvo naudojama Aukščiausiosios Tarybos rūmuose ryšiui su pasauliu užtikrinti.

 Liūdesio ir vilties bokštas

A.Čepliejienė

Sausio 12 dieną 11 val. 15 min. iš karinio Šiaurės miestelio gauta informacija, kad Vilniuje rengiamos karo pratybos (!), todėl gatvėse pasirodys šarvuota technika. Jau 11 val. 45 min. šarvuočiai apsupo automatinę telefono stotį Viršuliškėse, 12 val. 45 min. įsiveržė į Spaudos rūmus.

1991 m. sausio 13-osios naktį KGB specialiosios paskirties grupė „Alfa“ apsupo Vilniaus televizijos bokštą ir jį gynusius civilius. Šturmo metu žuvo ir mirė nuo sužalojimų 12 žmonių. Pusė jų buvo jaunesni nei 25 metų. Šimtai buvo sužeista.

Lietuvos Generalinė Prokuratūra, po ilgų ir kruopščių tyrimų, su visu atsakingumu pareiškė, kad kruvinosios nakties padarinius sukėlė TSRS ginkluotųjų pajėgų veiksmai. TSRS kariuomenė prie Respublikos ryšių objektų atvyko, vykdydama iš anksto suplanuotos ir kruopščiai parengtos operacijos planą, siekdama nuversti teisėtai išrinktą Parlamentą ir Vyriausybę.

Daugiau kaip 1000 žmonių paliudijo, jog šturmuodami bokštą kariškiai šaudė iš šaunamųjų ginklų, tankų, mėtė sprogstamuosius įtaisus ir kitus daiktus, skirtus kūnui žaloti. Tyrimo metu apklausti visi liudytojai ir nukentėjusieji paliudijo, kad šaudė tik kareiviai, o ginantys TV bokštą civiliai gyventojai buvo beginkliai, susirinkę taikiai saugoti pastatus, nes buvo įspėti, kad šie pastatai bus puolami.

Nė vienas tarybinis kareivis prie TV bokšto nežuvo ir nebuvo sužalotas. TSRS Generalinio prokuroro tvirtinimas apie tai, kad žmonės Vilniuje buvo tyčia stumdomi po tankais, nepagrįstas. Nustatyta, kad kartu su Loreta Asanavičiūte tankas parbloškė ir sužalojo dar dvi moteris ir vyrą, kurie stovėjo greta. Nukentėjusieji bei 10 liudytojų parodė, kad tankistas užvažiavo ant stovėjusiųjų ir prispaudė juos vikšrais. Šis įvykis užfiksuotas dviejų fotografų, jį paliudija ir tanko ekipažo pokalbis su vadovybe.

Dar šiandien šūvių pėdsakai matomi tarp TV bokšto antrojo aukšto langų. Žuvusiojo V.Maciulevičiaus brolis paliudijo, jog desantininkai paleido 3-4 salves virš gynėjų galvų. Po vienos iš salvių jis pamatė, kad greta jo stovėjęs brolis parkrito, jam iš skruosto fontanu liejosi kraujas. Teismo medicininė ir balistinė ekspertizės patvirtino, kad V. Maciulevičius žuvo nuo sužeidimo į galvą iš viršaus nuo rikošetuojančios kulkos.

Šturmo metu bokšto viduje, siųstuvų salėje buvęs Siuntimo tarnybos viršininkas Algirdas Ramanauskas prisimena: „Mes buvome užsibarikadavę. Išlaužė duris, bet 15 min. mūsų nerado, nes ceche buvo tamsu, užgesinome šviesą. Mūsų neradę, ėmė šaudyti pro langus į lauką…, manėme, kad mus sušaudys“.Tik 1991 m. rugpjūčio 23 dieną, nepavykus Maskvos perversmui, TSRS kariuomenė pasitraukė iš Vilniaus televizijos bokšto.Filmavimo kamerų dėka visas pasaulis sužinojo tiesą apie Sausio 13-osios įvykius Vilniuje. Istorija ir laikas pateiks nuosprendį nusikaltėliams.

 Sausio 13 diena. 1991.

2val. nakties Kariuomenė užima Radijo ir televizijos pastatus, televizijos bokštą. Iš tankų prie televizijos bokšto it BTR, važinėjusių po miestą, buvo transliuojamas iš anksto parengtas magnetofono įrašas su Jermalavičiaus pranešimu, kad NGK paėmė visą politinę valdžią į savo rankas. NGK vardu buvo skelbiama, kad Sausio 13 d. 6 val. 30 min. įvedama komendanto valanda ir Vilniaus kariniu komendantu paskiriamas Vilniaus karinės įgulos viršininkas generolas majoras Uschopčikas.Tą pačią dieną po operacijos į Vilnių atvyko gynybos ministro pavaduotojas generolas pulkininkas Varenikovas.

plačiau: http://lt.wikipedia.org/wiki/Sausio_%C4%AFvykiai_(1991_m.)

LIETUVOS RESPUBLIKOS AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LAIKINOSIOS GYNYBOS VADOVYBĖS SUDARYMO

Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:
1. Sudaryti čios sudėties Lietuvos Respublikos Laikinąją gynybos vadovybę(LGV):
V. Landsbergis, A. Šimėnas, Z. Vaišvila, A. Butkevičius, Z. Zabarauskas, M. Laurinkus, R. Ozolas, A. Abišala. Nutarimu Nr. 1-941 į laikinąją gynybos vadovybę paskirtas ministras pirmininkas G. Vagnorius.
2. LGV vadovauja Lietuvos Respublikos fizinės(karinės), politinės, informacinės ir kitos gynybos veiksmams, kol TSR Sąjungos užpuolimas ir karas prieš Lietuvą nebus nutrauktas.
3. LGV atskaitominga Aukščiausiajai Tarybai ir sudaro Lietuvos Respublikos gynybos struktūras bei koordinavimo grupes.
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas  V. LANDSBERGIS
Vilnius, 1991 m. sausio 13 d.

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS EMIGRACIJOJE

TSRS kariuomenei vykdant atvirą ginkluotą agresiją prieš Lietuvos Respubliką, tuo sukėlusius realią grėsmę teisėtų valstybės valdžios institucijų veiklai bei pačios Lietuvos Respublikos egzistencijai, Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba nutaria:

1. Smurtu ar kitokia prievarta sutrukdžius 1990 metais teisėtai išrinktai Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai vykdyti savo įgaliojimus, turi būti sudaryta Lietuvos Respublikos Vyriausybė emigracijoje. Nustatyti, kad Respublikos Vyriausybės emigracijoje įgaliojimai prasideda nuo to momento, kai tampa aišku, jog Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba negali susirinkti ir laisvai priiminėti sprendimų. Nuo to paties momento laikyti netekusia įgaliojimų 1991 m. sausio 11d. paskirtą Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kartu su einančiais pareigas buvusios Vyriausybės ministrais.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės emigracijoje vadovu(Ministru Pirmininku) skirti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministrą Algirdą Saudargą, suteikti jam teisę skirti Vyriausybės emigracijoje narius ir Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus.
3. Šis įstatymas įsigalioja nuo jo priėmimo momento.
Lietuvos Respublikos Aukščiausosios Tarybos pirmininkas V. LANDSBERGIS
Vilnius, 1991 m. sausio 13 d.

TELEGRAMA TSRS PREZIDENTUI MICHAILUI SERGEJEVIČIUI GORBAČIOVUI

Šią naktį Vilniuje aidėjo patrankų šūviai, tarybiniai desantininkai mušė ir žudė taikius piliečius. Jau trečia diena jie užiminėja pastatus įvairiose Lietuvos vietose. Tarybinė karinė vadovybė kursto TSKP organizaciją Lietuvoje nuversti teisėtai išrinktą demokratinį suverenios valstybės – Lietuvos Respublikos Parlamentą ir Vyriausybę. Lietuvos Katalikų Bažnyčios Episkopatas* protestuoja prieš tokį neteisėtumą ir nežmoniškumą. Mes prašome Jūsų Prakilnybę patvarkyti, kad būtų nutraukta karinė intervencija mūsų taikiame krašte, kad būtų nubausti kaltininkai, sugrąžinti objektai ir atlyginta žala. Sugrąžinti gyvybę nužudytiems jaunuoliams ir jaunuolėms, deja, nesugebėsite, nei Jūs, nei mes. Mes manome, kad Jūsų atsakingas postas ir aukštas Nobelio taikos premijos laureato titulas įpareigoja Jus Dievo ir žmonijos akyse.

Su pagarba
KARDINOLAS VINCENTAS SLADKEVIČIUS ir VISAS LIETUVOS KATALIKŲ EPISKOPATAS
Iš Vilniaus Maskva, Kremlius, 1991 m. sausio 13 d.

KREIPIMASIS Į JUNGTINIŲ TAUTŲ GENERALINĮ SEKRETORIŲ JO PRAKILNYBĘ PONĄ KSAVIERĄ PERESĄ DE KUELJARĄ

Mes, žemiau pasirašę, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Rusijos Tarybų Federacinės Socialistinės Respublikos ir Estijos Respublikos Aukščiausiųjų Tarybų pirmininkai, vykdydami š. m. sausio 13 d. mūsų pasirašytą Pareiškimą, kreipiamės į Jus prašydami:
1. Nedelsiant sukviesti Jungtinių Tautų globojamą tarptautinę konferenciją Baltijos valstybių problemai sureguliuoti.
2. Ryšium su tuo perkelti 1990 11 29 JT rezoliucijos Nr.678(dėl Persijos įlankos įvykių) vykdymo terminą.
Su didžia pagarba ir viltimi, kad būsime suprasti
Latvijos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas
A. GORBUNOVAS
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas
V. LANDSBERGIS
Rusijos Tarybų Federacijos Socialistinės Respublikos
Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas
B. JELCINAS
Estijos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas
B. RIUITELIS
Talinas, 1991 m. sausio 13 d.